glūduonėlis

glūduonė̃lis, -ė smob. (2) kas glūdi kur nuošaly, tylus; meilus: Jų tas vaikas tai toks glūduonė̃lis – tarytum jo ir nėr Slm. Mano matutė buvo tokia glūduonė̃lė – ji visur patylėlėm Antš.